Rimvydo Bartkaus kūryba tarsi skyla į du laikotarpius – iki ir po kelionės į Jungtines Amerikos Valstijas, kur menininkas gyvena pastaruosius dvidešimt metų. Nuo 1985 m. pradėjęs dalyvauti dailės gyvenime, Bartkus sukūrė estampų, iliustracijų, piešinių, skaitmeninės grafikos, objektų, instaliacijų. Platus kūrybinės raiškos diapazonas, nepaisant klasikinių ar šiuolaikinių jo variacijų, paremtas ištobulintu akademiniu piešimu ir grafikai būdinga precizika.

Per trumpą, bet aktyvų ankstyvąjį laikotarpį (apie 1985–1992) sukurtas pluoštas litografijų ir piešinių – peizažų, (auto)portretų, grupinių kompozicijų. Iliustruotos vaikiškos knygos. Technologinis kruopštumas ir piešėjo įgūdžiai iškalbingai liudija kantrybę, užsispyrimą, atkaklumą bei panašias asmenybės savybes. Veikiausiai, neturėdamas šių būdo bruožų, jaunas menininkas, 1992 m. išvykęs iš Lietuvos, nebūtų taip greitai ir sklandžiai įsitvirtinęs konkurencingoje Niujorko meno terpėje.

Minėtu laikotarpiu Bartkus sukūrė unikalų eklektišką vaizdo kanoną. Piešiniuose, o ypač litografijose, susipina hiperrealistinis vaizdas, siurrealistinis baugumas, barokinė šviesokaita, vėlyvojo renesanso manieringa kūno deformacija, simbolistinės alegorijos, mitologiniai veikėjai, rizikingai priartėjama prie kičo ribos. Minkštas, turtingos toninės skalės litografijos paviršius, fotorealistinės formos, smulkios detalės kuria įspūdingą hipertikrovę. O jau minėta stilių samplaika sukelia jausmą, kad po gražiu paviršiumi slypi kažkas atstumiančiai bjauraus, nors kartu pasakiškai įtaigaus. Bartkus tarytum ironizuoja, kokia perversiška yra realybės samprata. Perversija persismelkę ir pagrindiniai kūrinių personažai – autorius, jo artimieji, mitologiniai personažai (Danaja). Sustingę kasdienio gyvenimo mizanscenose įprastų daiktų apsupty, šitie veikėjai tarsi reprezentuoja tikrovę, bet kartu jų nejaukus psichologizmas kuria nesamą laiką, makabrišką pseudotikrovę.

Vėlyvesnis kūrybos etapas tiesiogiai siejasi su gyvenimu JAV. Formaliuoju požiūriu kūryba keitėsi – atsirado naujų išraiškos formų, atrodo, kad visiems laikams atsisakyta litografijos, o ir piešinys pasuko konceptualumo link. Tačiau išliko pagrindiniai Bartkaus kūrybos ramsčiai – formos precizika ir turinio eklektika.

Nuo 1996 m. Bartkus pradėjo iliustruoti periodinius užsienio leidinius, ilgame jų sąraše rikiuojasi tokie vardai kaip The New York Times, The Wall Street Journal, Time, Harper's Magazine, The Fortune ir kt. Iliustracijos tapo pagrindine, be kita ko, pragyvenimą garantuojančia kūrybos ašimi, o jų kūrėjas įsiliejo į dinamišką dailės paslaugų rinką, apie kurią Nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje buvo tik pradėta kalbėti. Solidus bendradarbiaujančių leidėjų sąrašas iškalbingai byloja tiek apie sėkmę lemiančius vadybinius gebėjimus, tiek apie užsakovo pasitikėjimą kūrybinio rezultato kokybe. Išties Bartkaus iliustruoti laikraščių ir žurnalų viršeliai daro techninės ir idėjinės švaros įspūdį, perteikia periodikai būdingą greitai vartojamą, iškalbingai lakonišką idėją, gebėjimą atskleisti daugiau ar mažiau komplikuotą, bet visuomet įpareigojantį turinį. Skirtingas leidinių pobūdis ir temų įvairovė sukuria margą, tačiau išraiškingą, akiai patrauklų efektą. Greta minėtų leidinių Bartkus iliustravo Francio Fukuyamos, Salmano Rushdie ir Margaret Atwood bestselerius.

Nuo pat ankstyvųjų litografijų hiperrealistinis piešinys Bartkui buvo ir toliau išlieka būtina kūrybos sąlyga. Po 2000 m. sukurtose serijose gerai įvaldyta technika kuria žaismingą prasmių intrigą, neretai atveria šmaikščias socialines potekstes. Antai Klastotėse (2005–2016) fotografiškai tiksliai perpieštais dokumentais menininkas tikrina žiūrovo atidumą plagijavimo klausimais; Atsitiktinumuose (2007–2016) pedantiškai atkartotos maisto ir gėrimų dėmės įtraukia į azartišką kopijos ir originalo žaidimą. Rankos tikslumą liudija ir 1999–2012 m. tapybos serija. Neretai rankų darbą keičia ir šiuolaikinės technologijos. Skaitmeniniuose atspauduose sąveikauja politinės, ekonominės, socialinės ir medijų temos, neretai perdirbant ar redaguojant jau esančius vizualius objektus.

2009–2016 m. Bartkus sukūrė instaliacijų, objektų, gatvės meno kūrinių. Pastaruosius įgyvendino Marijampolėje inicijavęs tarptautinį simpoziumą „MaLonNY“ (2014–2016), kuriame dalyvavo menininkai iš Londono ir Niujorko. Ši edukacinė iniciatyva dovanojo miestui gerųjų gatvės meno pavyzdžių ir neabejotinai prisidėjo prie profesionaliojo meno populiarinimo.

Jurga Minčinauskienė