Vincentas Gečas

Vincentas Gečas

1931 - 2020

  • Tapytojas.

  • Gimė 1931 m. Mažeikiuose. Mirė 2020 m. Vilniuje.

  • 1957 m. įgijo tapybos studijas LTSR valstybiniame dailės institute.

  • Nuo 1958 m. dalyvavo parodose, gyveno Vilniuje.

  • 1957–1988 m. dėstė LTSR valstybiniame dailės institute., profesorius.

  • 1968 m. apdovanotas LSSR valstybine premija.

  • 1974 m. suteiktas LSSR nusipelniusio meno veikėjo vardas.

  • 1974–1988 m. – rektorius.

  • 1981 m. Liaudies dailininko vardas.

  • Nuo 1989 m. dėstė Šiaulių universitete.

  • Kūrinių yra Lietuvos ir užsienio dailės muziejuose, privačiose kolekcijose.

Apie kūrybą

Vincentas Gečas – vienas ryškiausių septintojo–aštuntojo dešimtmečių lietuvių tapytojų. Sovietmečiu jis buvo ilgametis Vilniaus dailės instituto rektorius ir sulaukė pripažinimo išraiškingais „teminiais“ paveikslais, 1959–1961 metais nutapytais rūsčiuoju stiliumi, o po stažuotės, 1963 metais, sekant italų neorealizmu. Šios drobės, kurioms būdinga išraiškinga kompozicija, ekspresyvūs ryškių spalvų deriniai, formų apibendrinimas, deformacija su fotorealistiniais elementais, buvo sutiktos kaip novatoriškos ir aktualios tuometiniame Sovietų Sąjungos oficialiajame mene.

Iš šių dienų pozicijų daug įdomesnė kita tuo metu labiau nuošalyje likusi Gečo kūrybos dalis – nedideli tradicinių žanrų paveikslai. Jis tapė artimųjų, giminių, draugų dailininkų, visokių sluoksnių žmonių portretus, gatves ir buities siužetus, natiurmortus ir peizažus giliai įsitikinęs, kad menininkas negali apeiti regimojo pasaulio. Kitaip nei kiti bendraamžiai tapytojai, Gečas motyvų niekada nesirinko vien dėl jų tapybiškumo ar nenaudojo jų kaip išeities taško formos ir spalvos eksperimentams. Nepagražinta kasdienybė menininką domina kaip socialinė aplinka.

Dar daugiau dėmesio jis skiria žmonėms. Muziejaus direktoriui Pranui Gudynui, tapytojams Sofijai Veiverytei ir Leopoldui Surgailiui bei neįvardintų prasigėrusių studijų draugų porelei Gečas parenka skirtingus portreto tipus taikliai atspindėdamas vaizduojamųjų temperamentą, pomėgius ir pagaliau silpnybes. Menininkas čia drąsiai pasitelkia ir grotesko, šaržo elementus. Kitoje didelėje portretų grupėje dėmesys sutelktas ne tik į asmenį, kiek į socialinio tipažo charakteristiką.

Tuo pačiu periodu Gečas sukuria ir tokių figūrinių paveikslų, kuriuose svarbiausia ne pats individas, o tik jo emocinė būsena. Ant lovos kambariuose sėdinčios ar gulinčios figūros nužymimos tik eskiziškais siluetais ir kone susilieja su aplinka. Visas dėmesys sutelktas į melancholiškos nuotaikos perteikimą.

Gečo šio periodo peizažuose, panašiai kaip žanriniuose paveiksluose ir portretuose, plati realistinio stiliaus amplitudė. Vienuose kūriniuose architektūros ar gamtos panoramos ir jų fragmentai perteikiami topografiškai tiksliai ir su meile detalei, kituose siekiama kuo didesnio motyvo apibendrinimo ir spontaniško įspūdžio. Lakoniškiausi ir ekspresyviausi septintojo ir aštuntojo dešimtmečio Gečo natiurmortai. Jis tapo tik paprastus pavienius daiktus – žuvį, žvakę, oblių, žaislą. Objektų skurdumas ir asketizmas pabrėžiamas potėpių ekspresija, šiurkščia rūpia faktūra ir monochromija ar poros spalvų deriniu.

Gečui septintajame–aštuntajame dešimtmetyje pavyko suformuoti visiškai savitą realizmo stilių, stebinantį įvairiapusiškumu. Jis aprėpia ne tik įvairias temas ir žanrus, bet ir lygiagrečiai arba jungdamas plėtoja fotorealizmą, socrealizmą ir ekspresionistinį realizmą. Daiktišką tikslų vaizdavimą tapytojas derina su lakonišku apibendrinimu, bet niekada nepriartėja prie abstrakcijos.

Gečas atsiskleidė kaip atidus savo gyvenamojo laiko socialinės tikrovės stebėtojas. Šiems tikslams pasitarnavo jo piešėjo talentas, bet vis tik Gečo tapybos jėga pirmiausia yra spalvos. Šiuolaikinėje lietuvių tapyboje – Gečas vienas iš talentingiausių koloristų. Dramatiškumo paveikslams jis suteikia ryškių gilių spalvų dinamiškais deriniais ir priešpriešindamas ją sodriai juodai. Ne mažiau išraiškingai jis tapo pasitelkdamas monochromiją ir interpretuodamas šviesos ir tamsos atšvaitus geltonoje, mėlynoje ar pilkoje plokštumose. Spalvos ekspresija Gečui neatsiejama nuo potėpio veržlumo ir įvairių kone rankomis apčiuopiamų paviršiaus faktūrų.

Raminta Jurėnaitė

Skaityti daugiau Suskleisti

Kūriniai

Vincentas Gečas - Vakaro nuotaikos

Vincentas Gečas

Vakaro nuotaikos

1984

Vincentas Gečas - Žuvis

Vincentas Gečas

Žuvis

1983

Vincentas Gečas - Be pavadinimo

Vincentas Gečas

Be pavadinimo

1967

Vincentas Gečas - Senamiesčio kiemas

Vincentas Gečas

Senamiesčio kiemas

1967

Vincentas Gečas - Darbininkė

Vincentas Gečas

Darbininkė

1967

Vincentas Gečas - Aktas

Vincentas Gečas

Aktas

1967

Vincentas Gečas - Natiurmortas su žaisliuku

Vincentas Gečas

Natiurmortas su žaisliuku

1967

Vincentas Gečas - Veršis

Vincentas Gečas

Veršis

1966