Jauna tapytoja Sigita Maslauskaitė, panašiai kaip Saliamonas Teitelbaumas, Jovita Aukštikalnytė ir Arvydas Martinaitis, ištikima savo mokytojų įdiegtai lietuviškos ekspresionistinės tapybos tradicijai. Ji taip pat didelį dėmesį skiria vaizduojamajam pradui, ekspresyviam veržliam potėpiui ir išraiškingai tirštai, nelygiai faktūrai. Menininkė tiki, kad tapyboje vis dar galima emocionaliai pasakoti reikšmingus dalykus ir drąsiai imasi didžiulių drobės formatų.

Nuo kitų jaunų ekspresionistinės tapybos tradiciją tęsiančių menininkų Maslauskaitės tapyba pirmiausia skiriasi tuo, kad ji labai daug dėmesio skiria krikščioniškajai ikonografijai. Daugeliui šiuolaikinių menininkų tai tik visuotinai žinomi siužetai, simboliai ir kompozicijos, kurias laisvai interpretuoja pasauliečiai. Kitaip nei šie, šalia tapybos į teologijos studijas pasinėrusi Maslauskaitė kuria religinį meną.

Vyresniosios kartos lietuvių menininkai, kurdami krikščioniškais motyvais, inspiracijų pirmiausia ieškodavo primityvistinėse medinėse dievukų statulėlėse, o Maslauskaitei išeities taškas yra senųjų renesanso ir baroko meistrų drobės. Jų figūratyvų monumentalų stilių ji perfrazuoja savo šventuosius tapydama neramiais veržliais potėpiais. Šventojo Jurgio atvaizde ji beveik sunaikina kūno materialumo įspūdį tamsioje rudai rusvoje drobėje kone suliedama pačią figūrą su fonu, kurį tapo ne mažiau gestiškai. Šventojo Jeronimo figūros masyvus monumentalumas, įspūdingas jos metamas, kaip ir geltonai rusvas šešėlis, atrodo, atkeliauja iš Francisko de Zurbaráno drobių, bet jų atvaizdų didingumą keičia kitoks įvaizdis. Visa figūra nulipdyta iš nervingų smulkių faktūrinių potėpių, todėl paveikslas alsuoja užslėptu nerimu. Maslauskaitei pavyksta savo religiniams paveikslams suteikti dramatiško misticizmo.Tuo jos tapyba visiškai išsiskiria tiek lietuviškojoje, tiek pasaulinėje naujos tapybos panoramoje. Menininkė, rodos, atsigręžia į save ir pasuka prieš srovę atgal į nuošalų kelią.

Maslauskaitės paveiksluose pasaulietiniais siužetais irgi atsiskleidžia romantinė pasaulėjauta. Jos plačiais spalvų gūsiais ir juodomis ryžtingomis linijomis nutapytuose rudens peizažuose artėjančios audros nuotaikos.

Gamtoje tapytoja personifikuoja ilgesio, nerimo ir vienatvės nuotaikas, užklumpančias rudenį išskrendant paukščiams. Jos peizažuose, tapomuose plačiais spalvos gūsiais ir juodomis kontūrinėmis linijomis, perteikiama artėjančios audros nuotaika. Šioje darbų grupėje galima atsekti ne tik lietuvių ekspresionistinės mokyklos, bet ir „naujųjų laukinių“ tapybos įtaką. Paveiksle „Šeštadienis paukščiai išskrenda“ vyro šiaudine skrybėle figūrą galima interpretuoti ir kaip Rainerio Fetingo paveikslų Vincento van Gogho tema parafrazę.

Maslauskaitės tapyba išsiskiria ir savitu koloritu. Ji tapo prigesintomis achromatinėmis spalvomis priartėdama prie monochromijos arba originaliai derina rudą su mėlyna. Ryškesnės gelsvos, raudonos spalvos ar balta čia niekada nesumažina paveikslo dramatiškos tamsios gelmės įspūdžio.

Raminta Jurėnaitė