Ipolitas Užkurnys: Karaliene Monika, kaip norėčiau gyventi tavo sukurtame pasaulyje, kuriame nėra budelio nei kalėjimo, kuriame nėra liūdesio nei mirties, visi čia laimingi, džiaugiasi. Jei Dievas pagal tave pasaulį būtų kūręs, jis tikrai gražesnis būtų išėjęs.

Marija Kuodienė: Primityvios menininkės paveikslų gausa stulbinanti. Tapyti pradėjusi XX. a. septintajame dešimtmetyje, ji nutapė per du tūkstančius paveikslų, kurie buvo eksponuoti liaudies meno parodose Lietuvoje ir beveik visose Europos valstybėse. [...] M. Bičiūnienės kūriniai – unikalus XX a. antrosios pusės lietuvių primityviosios tapybos palikimas. [...] Monika Bičiūnienė, kaip ir žymiausia savamokslė menininkė Jadvyga Nalivaikienė, buvo viena iš pirmųjų lietuvių prmityviosios tapybos atstovių. Vėliau prie jų prisijungė gaivališkos, naivios plastikos tapytoja Petronėlė Gerlikienė.

1966 m. Vilniuje Respublikinėje bibliotekoje buvo surengta pirmoji M. Bičiūnienės tapybos kūrinių paroda. Tada parodoje menininkė eksponavo 37 savo kūrinius. [...] 1969 m., sulaukusi pensinio amžiaus, M. Bičiūnienė visam laikui apsigyveno Vilniuje. Gyvenimas didmiestyje praplėtė jos akiratį, interesų ratą. Tapytoja lankė muziejus, parodas, pati jose dalyvavo. Ji bendravo su kultūros žmonėmis, tautodailininkais, vykdavo į kūrybines stovyklas, keliones. Radikalus gyvenimo pasikeitimas turėjo įtakos jos kūrybos raidai, radosi kitokių darbų temų, ji įgijo daugiau pasitikėjimo savimi.

M. Bičiūnienės kūryboje vyrauja dvi pagrindinės temos. Pirmoji – tai tradicinio kaimo vaizdai. Kaimiškas pasaulis jai – didžiausia vertybė. Antroji tema susijusi su miesto atmosfera. Tai gatvės, mašinos, namai, statybos. Kaimo ir miesto vaizdai – teminės kompozicijos, jose dailininkė visada įterpia žmogaus figūrėlę. Be teminių paveikslų M. Bičiūnienė nutapė portretų ir natiurmortų.

Pirmieji paveikslai sukurti tada, kai M. Bičiūnienei buvo penkiasdešimt vieneri. Jau ankstyvieji jos kūriniai rodo ryškų meninį talentą, laisvą, dailės kanonų nevaržomą plastinę kalbą. [...] Ankstyvųjų kūrinių kompozicija paprastesnė, spalvos prislopintos, vyrauja žalsvai gelsvas, rudai gelsvas koloritas. [...] 1970-taisiais sukurtiems M.Bičiūnienės paveikslams būdinga kontrastingos spalvos, dekoratyvumas, gyvas ir spontaniškas potėpis. Dilininkė imasi kurti sudėtingesnes daugiafigūres kompozicijas. Prieš pradėdama tapyti, ji ilgai galvoja, vaikšto.

[...] Primityvus meninis vaizdas primena vaiko piešinį. Suaugusi moteris su nesuvaldoma aistra perteikia savo jausmus, mintis, nuotaikas, nuoširdžiai kuria laimingą ir gražų pasaulį. Išraiškinga ir įtaigi meninė kalba, kontrastingi spalvų deriniai, jų sąskambiai byloja apie ypatingą tapytojos talentą, retą ir unikalią prigimtį.

Cituota iš: Marija Kuodienė, Monikos Bičiūnienės kūryba, „Monika Bičiūnienė“, Vilnius: Lietuvos tautodailininkų sąjunga, 2004, p. 5-6.

Aldona Žemaitytė: Prieš tuos kelis dešimtmečius, kai susipažinau su Monika Bičiūniene vienoje liaudies menininkų vasaros stovykloje (tokios stovyklos sovietmečiu valdžios buvo propaguojamos ir globojamos) ji jau buvo ne tik atrasta kaip savita menininkė, bet ir kopė į pripažinimo kalną. Tada ji man priminė amerikiečių naiviojo (primityviojo) meno atstovę Grandma Moses, kuri pradėjo piešti ir tapyti sulaukusi daugiau kaip 70 metų. Yra nemažai menininkų dėl įvairių priežasčių pavėlavusių išskleisti savo talentą.

[...] Spalvų sąskambiai liaudies menininkų tapybos darbuose nestebina, nes dažnas dailininkas primityvistas turi gerą spalvinę klausą. Stebina Monikos Bičiūnienės paveikslų kompozicijos tobulumas, pusiausvyra ir visą paveikslą užpildanti ritmika – tarytum kosminė. Vadinkim tai gyvenimo šokiu, kur džiugiu ritmu juda gamta ir žmonės, – tolyje mojantys malūno sparnai ir per kiemą tekantis upeliukas, prie jo stovinti didelė moters figūra, o šalia jos tūnantis mažas arkliukas.

[...] Monika Bičiūnienė buvo mažutė, rudų spindinčių akių, liudijančių stiprią vidinę energetiką, tvirtos stovėsenos. Apgaulinga kaimo moteriškės laikysena slėpė orią, išdidžią ir laisvą prigimtį.

Cituota iš: Aldona Žemaitytė. Gyvenimo džiaugsmo sodas, Bernardinai.lt, 2010 06 09.

Parengė Danguolė Butkienė