Laisvydė Šalčiūtė studijavo grafiką, tačiau apžvelgiant kūrybą akivaizdu, jog menininkė grafikos kalboje neišsitenka. Ji ir tapo, kuria intaliacijas, naudojasi fotografijos medijos kalba, piešia pieštuku, akvarele, kuria tekstilinius ir kitokius objektus. Yra iliustravusi ne vieną vaikams skirtą knygą. Menininkė yra iš tos kartos kūrėjų, kurie įgijo tvirtus meistriškumo pamatus, tačiau savęs neriboja viena sritimi, o ieško būdų labiausiai tinkančių išreikšti vieną ar kitą mintį. Kitaip tariant ji yra trapdiscipliniška kūrėja.

Galima susidaryti įspūdį, kad Šalčiūtės kūrinių temas išprovokuoja išorinis žvilgsnis (visuomenė apskritai ar konkretūs žmonės, situacijos) ir noras priešintis stereotipams, primetamiems vaidmenims. Siekdama priversti suabejoti ribojančiomis etiketėmis menininkė įsigilina į šių keliamus reikalavimus ir savo kūriniuose įgyvendina primestą stereotipą iki kraštutinumo. Tokiu būdu 2004 – 2005 metų tapybos ir akvarelių aktų serijose nuogos moterys atrodo trikdančiai gašlios ir atvirai plėšrios. Šalčiūtė išdidina užslėptą jausmą iki beveik nepakeliamo ir tokiu būdu keičia žiūrovo santykį su tikrove. Realybė atrodo nebe tokia kelianti nerimą, palyginus su ta, kuri pasirodo kūriniuose.

Kita kūrybos dalis atsiranda iš intelektualinių pranešimų (iš literatūros, muzikos, kino, žiniasklaidos, kitų menininkų kūrybos etc.) derinimo su asmeniniais pojūčiais. Nuolat užsirašinėdama paveikias mintis menininkė iš gausybės kontekstų stengiasi išvesti savą vardiklį. Šia prasme, Laisvydės kūryba yra interaktyvi.

Menininkė leidžiasi į psichoanalitiką ir kitas aktualias teorijas, lyčių klausimus. Ji savo kūryboje neretai išreiškia pliuralistines pažiūras. Darbuose dažnai slypi pranešimas ar net pareiškimas aktualiuoju laiku svarbiais klausimais. Tačiau nemažiau svarbi ir estetinė kūrinio dalis. Dėl to ji neretai kaltinama dekoratyvumu. Tačiau, mano supratimu, kūrinio „grožis“ dažnai tarnauja kaip nuskausminimas sunkiai priimamos temoms: savidestrukcija, kankinantis artumo troškimas, gėda, nepripažįstama aistra ir t.t.

Monika Krikštopaitytė