Jūratis Zalensas

Jūratis Zalensas

1952 - 2015

  • Skulptorius, tapytojas.

  • Gimė 1952 m. Rygoje (Latvija). Mirė 2015 m. Kaune.

  • 1978 m. baigė skulptūros studijas LTSR valstybiniame dailės institute.

  • Nuo 1976 m. dalyvavo parodose.

  • Gyveno ir dirbo Kaune.

  • Kūrinių yra Lietuvos dailės muziejuje, privačiose kolekcijose Lietuvoje ir užsienyje.

Apie kūrybą

Jūratė Jasevičiūtė:

Jūratis Zalensas – menininkas, jautrus ne tik plastinei formai, bet ir spalvai. Skulptūra ir tapyba jam lygiavertės, vienodai svarbios dailės šakos. Dažnai pradėta plėtoti tema, idėja skulptūroje persikelia į tapybos drobę, atgyja spalvomis. Zalenso kūryboje vyksta intensyvus gyvenimas; molio gniutule ar rupiame drobės paviršiuje sukasi susikibęs realių ir fantazijos pagimdytų būtybių ratas. Galima atpažinti gyvūnus, paukščius, ypač dažnai žuvis – krikščionybės simbolį, atsiradusį dailininko kūryboje ne atsitiktinai. Zalensas yra sukūręs įtaigių, skleidžiančių šviesą religinio turinio darbų. Temų ir idėjų dailininkas sėmėsi ir iš mitologijos, literatūros, gamtos. Žinomiausi skulptūros darbai Kaune: fontanas „Laimės šulinys“ ir skulptūra „Dresiruoti gyvulėliai“ Rotušės aikštėje.

Zalenso nedominno siurrealistiniai motyvai, nors jo kūryboje galima rasti būtybių, primenančių viduramžiškų gotikinių katedrų chimeras, kitokius, neretai nužmogintusherojus, bet jie nekelia šiurpo, atvirkščiai – dažnai būna bravūriški ir net linksmi. Jei Zalenso skulptūra monumentali, figūros prigludę, susiliejančios viena su kita, tai tapybos erdvė nekonkreti, sąlyginė. Ji – tik fonas šviesių spalvų šėlsmui, gaivališkam, gyvenimo pilnatvę jaučiančiam menininko jausmų protrūkiui.

Cituota iš: Jūratė Jasevičiūtė, „Jūratis Zalensas“, Kauno menininkai, Kaunas: Kauno meno fondas, 1996, psl. 118.

Dailininkas Edmundas Saladžius:

Nuo diplomo įteikimo datos, nuo grįžimo į tėvų namus iš sostinės Vilniaus, Jūratį Zalensą galima vadinti tikru kauniečiu. Būdamas atviras ir dosnus, nestokojantis humoro jausmo, jis natūraliai įsijungė į vyresnių ir bendraamžių kolegų gretas. Motinos, tapytojos Valerijos, dirbtuvėje nutapo pirmąsias drobes, tėvo, skulptoriaus Broniaus, erdvioje patalpoje, užverstoje skulptoriui būtinais reikmenimis, kuria savąją plastiką. Kiekvieno menininko kūrybą neišvengiamai nulemia prigimtis – senelių ir tėvų charakterių bruožai, istorinis kontekstas.

Visa tai atspindi kūrybą. Tuo metu, septyniasdešimtaisiais metais, Kaune vyko pozityvūs kūrybiniai pokyčiai. Tapytojai V. Povilaitis, R. P. Vaitiekūnas, A. Martinaitis, L. Drazdauskaitė atskleidė naujas tapybos galimybes ir atvėrė žvilgsnį į savitą ir gaivų tapybos pasaulį.

Skulptorius Šulskis savo talentu ir titanišku darbu pademonstravo lig šiol nepatirtus gyvenimo dramą ir tragizmą. Kauno dramos teatre darbavosi režisieriai J. Jurašas, J. Vaitkus, aktorės R. Staliliūnaitė ir D. Kazragytė. Tokioje palankioje terpėje brendo J. Zalenso kūryba. Mūsų aptariamą dailininką Jūratį galima pavadinti epikūriečiu. Jis visada gyvenimo ir įvykių epicentre, jam būdingas stiprus kūniškų malonumų geismas, platūs ir dosnūs gestai.

Skulptorius J. Zalensas yra sukūręs kelis didesnius skulptūros objektus: fontaną „Laimės šulinys“ Kauno rotušės aikštėje, fontaną „Aitvarai“ Kauno inovaciniam bankui. Mažųjų formų skulptūra – mėgstamas skulptoriaus žanras. Ji pasižymi gaivališku formos traktavimu.Šie kūriniai lyg stebuklingi augalai, žinantys savo brandos ciklą, nokina paslaptingą vaisių. Kupina humoro skulptūrėlė „Kiaulė – taupyklė“ primena žiūrovams amžiną pinigų stygių.

Tapytojo J. Zalenso kūrybą galima skirstyti į kelis etapus. Pirmasis etapas neatskiriamas nuo daiktų, objektų pasaulio. Pastoziniais, kone konditeriniais potėpiais konstruojama perteikiama aplinka – peizažas, natiurmortai, augalija ir gyvūnija. Čia nugali temperamentas, todėl nerasime subtilesnių kolorito sprendimų. Kontrastingi ribotos spalvų gamos deriniai būdingi šio periodo kūrybai.

Vėlesni tapybos darbai – tai kaleidoskopinis šventinis spalvų švytėjimas. Atsiranda smulkios geometrinės formos. Kompozicija ir spalvų struktūra paveiksle spontaniška. Šiame periode tapytojui svarbus atsitiktinio atradimo ar net žaidimo momentas. Motyvas – fantastiniai gyviai ir augalai – neturi didesnės reikšmės. Tai tik pretekstas mėgautis spalvų derme ir formos įvairove.

Dabartinis kūrybos etapas (red. pastaba – tekstas rašytas 2012 m.) – abstraktai. Tai ant steriliai baltos drobės mastichinu klojami skaidrūs ir akinančiai ryškūs spalvos plotai. Atskiros šaltų ir karštai degančių spalvų kombinacijos leidžia mėgautis pirmapradės grynos spalvos sukeltu efektu.

Pabaigai, apibūdinkime kūrėjo J. Zalenso asmenybę. Jis – tapytojas ir skulptorius: spalva ir forma yra jo jėga. Sudėtingame šiuolaikiniame pasaulyje, kovojančiame, patiriančiame kataklizmus ir subtilias pergales, jo kūryba pastovi ir vitališka kaip pati gamta.

Cituota iš: Rasa Andriušytė, „Peržengiant regimybės ribas", 7 meno dienos, 2006 02 10. Jūratis Zalensas. 2012 (katalogas), Kaunas: Galerija Meno parkas, 2012, psl. 5.

Parengė Danguolė Butkienė

Skaityti daugiau Suskleisti