Birutė Stančikaitė

Birutė Stančikaitė

1952

  • Grafikė, iliustratorė, ekslibrių kūrėja.

  • Gimė 1952 m. Vilniuje.

  • 1970–1976 m. grafikos studijos LTSR valstybiniame dailės institute.

  • Nuo 1976 m. dalyvauja parodose, gyvena Vilniuje.

  • Menininkė pelnė daugybę apdovanojimų tarptautinėse grafikos parodose.

  • Menininkės kūrinių turi įsigiję Lietuvos muziejai, Vilnius; Metropoliteno Muziejus Niujorke, Naujojo Orleano Šiuolaikinio Meno Muziejus, JAV; A.S. Puškino vardo dailės muziejus, Maskva; Šiuolaikinio meno centras, Varšuva, Lenkija; privatūs kolekcionieriai Lietuvoje ir užsienyje.

Apie kūrybą

Birutė Stančikaitė atstovauja Lietuvos grafikų kartai, grubų linoraižinį iškeitusiai į sudėtingesnes, tikslaus piešinio reikalaujančias grafikos technikas, primityvumą – į romantiką ir alchemiją, kaimo tautodailės tradiciją – į profesionaliosios dailės istoriją.

Dailininkė gimė ir augo Vilniuje, ankstyvoje vaikystėje gyveno senamiestyje, 1963–1970 m. mokėsi M. K. Čiurlionio menų mokykloje, 1970–1976 m. studijavo grafiką Dailės institute. Kaip ir daugelis kitų studentų ir jaunųjų kūrėjų, lankydavosi Birutės Žilytės ir Algirdo Steponavičiaus namuose. Nuo 1980 m. – Dailininkų sąjungos (DS) narė. Nuo 1976 m. dalyvaudavo respublikinėse parodose, Talino grafikos trienalėje (1980, 1983, 1986, 1989). 1986 m. dalyvavo Frecheno (Vokietija) grafikos trienalėje. Pirmąją asmeninę kūrybos apžvalgą surengė 1992 m. galerijoje „Vartai“.

Jaunystėje Stančikaitę išgarsino litografijų triptikas Vilniaus universitetui – „400“ (1979), sukurtas to paties pavadinimo jubiliejinei parodai. Dideliuose lakštuose (50 × 60 cm) matyti tikroviškai, su smulkiausiomis detalėmis nupiešti senieji Universiteto rūmai ir tarp jų klaidžiojantys jauni žmonės. Anuomet Lietuvoje tai buvo vieni iš nedaugelio dailės kūrinių, į kuriuos žiūrovai galėjo virtualiai įžengti, užuot atsimušę į akliną paviršiaus sieną. Nežinia, ar tikrai toks buvęs dailininkės sumanymas, ar taip nutiko nepakankamai nuėsdinus akmenį azoto rūgštimi, bet atspaudai atrodo pernelyg tamsūs, tad vaizdai – mįslingai keisti. Miestas skendi sutemose, pro audringų debesų properšas šviečia mėnesiena. Stipriau veiksmo vietą apšviečia iš žiūrovo pusės sklindanti galingų prožektorių šviesa – lyg būtų filmuojama naktį.

Litografija – mėgstamiausia dailininkės technika – istoriškai susijusi su romantizmu. Šia technika galima sukurti paslaptingą kiek patamsėjusį menamą pasaulį, nesunaikinant aiškiai matomų pieštuko ar teptuko pėdsakų. Romantizmui artimi ir Stančikaitės kūrinių motyvai – Vilniaus senamiesčio vaizdai, audringi debesys, dirbtinė ar žaibo šviesa, vėjo kedenami augalai. Viename serijos „Mano krašto vakarai“ (1980) estampe kaimo peizažas su arkliais ir nuriedėjusiais vežimo ratais atrodo lyg sukurtas XIX a., kitame matyti keturios ilgaplaukės merginos plonomis palaidinėmis. Viena sėdi žolėje įsikniaubusi, kita nusigręžusi, dar kitų veidus uždengia plaukai. Aplink jas sukiojasi milžiniški laumžirgiai, vienas jų, regis, tupi ant lakšto paviršiaus kaip XVII a. akies apgaulės paveiksle. Kruopščiai nupieštų augalų botanikai iš tiesų neatpažintų, net ir išdidinto žolės kuokšto.

Dvispalvių litografijų serijoje „Rūsti šviesa“ (1982) dailininkė ima naudoti montažinę kompoziciją. Estampuose nebėra vientisos menamos erdvės. Atskiri tariamai tikroviški pievos gabalai sugretinti su sąlygiškais, abstrakčiais geometriniais elementais. Taisyklingų geometrinių linijų tinklelis pabrėžia lakšto paviršiaus plokštumą.

Sovietmečio pabaigoje dailininkės kūryboje vyrauja pievų augmenijos nakties tamsoje motyvas. Ji pradeda kurti ir mažo formato grafiką, ofortus ir spalvotus mišrios technikos estampus. 1990-ųjų oforte „Trys viltys“ tamsoje tarsi iš vandens išnyra trys salos, aukurai, kalnai iš žolių ir akmenų. Vėliau grafikė kūrė simbolinius, fantastinius peizažus ir abstrakčius vaizdus – plokščius, spalvotus, simetriškus. Po 2000-ųjų grįžo prie litografijos ir pievos motyvo, tik čia žolė jau nutvieksta saulės ir kartais joje pribyrėję akių obuolių. Tinklelius su išgalvotomis raidėmis pradėjo tapyti aliejumi ant drobės.

Erika Grigoravičienė

Skaityti daugiau Suskleisti

Kūriniai

Birutė Stančikaitė - Švelnus prisilietimas

Birutė Stančikaitė

Švelnus prisilietimas

1998

Birutė Stančikaitė - Šviesa tamsoje

Birutė Stančikaitė

Šviesa tamsoje

1995

Birutė Stančikaitė - Miegantis paukštis

Birutė Stančikaitė

Miegantis paukštis

1988

Birutė Stančikaitė - Be lygsvaros

Birutė Stančikaitė

Be lygsvaros

1987

Birutė Stančikaitė - Rūsti šviesa I

Birutė Stančikaitė

Rūsti šviesa I

1982

Birutė Stančikaitė - Rūsti šviesa II

Birutė Stančikaitė

Rūsti šviesa II

1982

Birutė Stančikaitė - Prieš vėją

Birutė Stančikaitė

Prieš vėją

1980

Birutė Stančikaitė - Vilnius II

Birutė Stančikaitė

Vilnius II

1974