A. Andziulytės teptuko linijų virpesys suteikia galimybę prisiliesti prie neužfiksuojamos, nematerialios – kaip vandens mirgėjimas įmetus į jį akmenėlį – akimirkos, patirti magišką laikinumo trauką, įsiklausyti į kasdienio triukšmo prislopintą vidinį troškulį ir atsiverti paprastumo grožiui. Pastarųjų metų Aušros Andziulytės tapyba ant drobės ir ant šviesą reflektuojančios, todėl nuolat vizualiai kintančios skardos liudija itin kruopštų, apmąstytą, išbaigtą ir technologiškai precizišką dailininkės požiūrį į kūrybinį procesą.

Tapytojos dėmesys dabar sutelktas į intymių ir asmeniškų dalykų tapymą. Pavadinusi Aušrą Andziulytę kontempliuotoja, nenurodau visai naujos menininkės pozicijos: juk mėgavimasis vaizdais, aplinkos stebėjimas būdingas romantinei pasaulėjautai ir didžiajai daliai lietuviško meno. Nuožmiosios ekspresionistinės jos tapybos jau nebėra, tas etapas baigėsi, kontempliuojant neanalizuojama, nesipriešinama, tik ramiai laukiama to, kas bus duota.

Aušrai Andziulytei ir dabar svarbiausia išlieka tai, kas tradiciniu požiūriu yra laikoma tapyba – laisva tapysena ir gestas, faktūriškumas, spalva ir turtingi koloritai. Šiandienėje jos tapyboje visa išgyvenama ir atveriama čia pat, matant, įsižiūrint, kontempliuojant. Toks jos tapymo būdas, toks pats turėtų būti ir šių paveikslų suvokimas.

Aušros Andziulytės abstrakcijos – tai jos įsimąstymo būsenos kvintesencija, intuityvus dermės ir konflikto principo įkūnijimas, troškimas sukurti paveiksle erdvę ir siekimas, dailininkės žodžiais tariant, „nutapyti tai, kas tvyro, ko negali pačiupinėti". Ji mėgsta būti ten, kur ryškūs judėjimo, laikinumo, kitimo ženklai. Prie jūros. Kalnuose. Ant smėlio. Dirbtuvėje. Su muzika. Su arbatos puodeliu. Kad būtų ką kontempliuoti, kad juslėmis priartėtų prie to kažko, kas egzistuoja už regimybės ribų. Ir galbūt, jei tądien nestokos rankos lengvumo, akies jautrumo, jai pavyks plokščiame drobės ar žibančios skardos paviršiuje sutverti gyvastingumu pulsuojančią paveikslo erdvę.

Rasa Andriušytė

Cituota iš: Rasa Andriušytė, „Peržengiant regimybės ribas", 7 meno dienos, 2006 02 10.

Parengė Danguolė Butkienė