Autoriaus nuotrauka

Marijonas (Marius) Baranauskas

Trumpa biografija

  • Fotografas.
  • Gimė 1931 m. Prienuose, mirė 1995 m. Vilniuje.
  • 1959–1965 m. studijavo žurnalistiką Vilniaus universitete.
  • Nuo 1959 m. dalyvavo parodose. 
  • 1992 m. skirtas Sausio 13-osios atminimo medalis už publikacijas ir parodas.
  • 1994 m. suteiktas Tarptautinis meninės fotografijos federacijos (FIAP) nusipelniusio fotografo menininko vardas.
  • Yra išleidęs fotografijų albumus: „Dainavos kraštas“, „Mūsų šeima“, „Naujasis Vilnius“, „Vaikų pasaulis“, „Lietuvos žvejai“.
Skaityti daugiau

Apie kūrybą

Marius Baranauskas kaip fotografas debiutavo XX a. 6 dešimtmetyje. 1956 m. pradėjo dirbti fotokorespondentu, o vėliau ne vieną dešimtmetį fotožurnalisto darbą tęsė įvairiose Lietuvos, Sovietų Sąjungos ir Rusijos agentūrose. Ką reiškė pirmuosius kūrybinius žingsnius žengti to meto aplinkybėmis? Tuo metu savo karjerą pradėję fotografai iš dalies buvo pirmieji, kurie po Antrojo pasaulinio karo tiesė kelią Lietuvos fotografijos atgimimui. Tiesa, pasibaigus karui Lietuvoje dirbo su Raudonąja armija čia atžygiavę fotografai ir kiti profesionalūs fotožurnalistai, tačiau jų darbai buvo suformuoti sovietinės propagandos reikalavimų. Baranauską su Vytautu Stanioniu vyresniuoju ir Adauktu Marcinkevičiumi galima priskirti fotografams, kurie, nors ir pakluso ideologiniams reikalavimams, XX a. 6 dešimtmetyje jau kūrė laisviau. Pasak fotografijos istorikės Margaritos Matulytės, šie autoriai „bandė spręsti žymiai gilesnes socialines bei fotografijos estetikos problemas“ nei iš karto po karo Lietuvoje pradėję dirbti spaudos fotografai. 
 
Sovietiniu laikotarpiu Baranauskas dirbdavo to meto fotokorespondentams būdingais metodais – įamžindavo surežisuotas scenas ar pasirinkdavo fiksuoti ideologiškai „teisingas“ gyvenimo akimirkas. Taip autorius sukurdavo vadinamąjį socrealistinį stilių atitinkančias fotografijas, kuriose galima išvysti socialistinės santvarkos pasiekimus turėjusius ženklinti svarbius įvykius, pavyzdžiui, Kauno hidroelektrinės ar Vilniaus oro uosto atidarymą. Baranausko fotografijose taip pat nesunku atpažinti „tipinius“, etaloninius sovietinių piliečių – moksleivių, studentų, kolūkiečių, darbininkų, kareivių, menininkų ir kitų – portretus. Tačiau neapsirikite – neišvengiamas to meto ideologijos atspaudas nepavertė Baranausko fotografijos nuobodžia propagandos skleidėja. Idealizuotą socialistinės visuomenės įvaizdį autorius kūrė pasitelkdamas įtaigią fotografijos estetiką: formų ir linijų ritmą, neįprastus rakursus, šviesių ir tamsių nespalvotos fotografijos tonų kontrastą, dinamiškas kadro kompozicijas. Taip gimė ne tik savo siužetais, bet ir estetine forma to meto politinę situaciją ir meno stilistiką atspindintys darbai. 
 
Politinio „atšilimo“ (1953–1964) ir vėlesniais dešimtmečiais Baranausko kūryboje išryškėjo ir kitokie, labiau individualūs, o ne ideologinių reikalavimų suformuoti bruožai. Pasak muziejininkės Aistės Žvinytės, fotografui svarbiausias tampa „tikras žmogus ir natūralus jo santykis su tikrove“. Pats autorius irgi panašiai apibūdina savo kūrybos esmę: „Fotografija man – tai lyg atverstas gyvenimo puslapis. [...] Ji visada mane jaudina savo istoriška, nenuginčijama, dokumentalia tiesa. Juk fotografija tai ir yra savotiškas gyvenimo veidrodis.“ Toks požiūris atsispindi svarbiausiuose Baranausko fotografijų cikluose Vaikų pasaulis, Lietuvos žvejai ir Senasis Lietuvos kaimas
 
Tačiau ar yra konkrečių fotografijų, kurios taikliai reprezentuotų Baranausko autorinį braižą? Tokiu darbu galima laikyti vieną žinomiausių fotografo kūrinių Kareiviai grįžta namo, dar kitaip vadinamą Lygiavimu kairėn (1968). Fotografijoje užfiksuota akimirka, kai uniformuotų sovietinės armijos kareivių grupė, prasilenkdama su merginomis, sutartinai atsigręžia dar kartą į jas žvilgtelėti. Šiame kadre telpa ryškiausi autoriaus kūrybos bruožai: jo vertintas gyvenimiškas siužetas, natūralios akimirkos įspūdis, atpažįstama ir lengvai suprantama žmogiškų santykių išraiška, autoriaus individualumą charakterizuojantys lengvas humoras ir optimistinė nuotaika. Taip pat šioje fotografijoje galima įžvelgti jau kūrybinio kelio pradžioje išryškėjusį fotografijos estetikos pajautimą: dinamišką kompoziciją, figūrų ritmą, tikslingą tamsių ir šviesių tonų kontrasto panaudojimą. 
 
Kita vertus, Baranausko kūryboje netrūksta ir įvairovės: autorius fotografavo ne tik sovietinę ideologiją atitinkančias temas, bet ir hipius Palangoje, ne vien senąjį Lietuvos kaimą, bet ir užsienio šalis bei jų miestus (Paryžių, Londoną, Varšuvą, Daniją, Maskvą, Lenkiją, Jugoslaviją, Maroką, Tadžikiją, Uzbekiją, Jakutiją ir Buriatiją, Kirgiziją, Šri Lanką, Indiją, Egiptą, Angolą), įamžino Lietuvą į nepriklausomybę atvedusį Sąjūdį nuo pirmųjų mitingų iki sovietinės kariuomenės išvedimo iš Lietuvos.Baranausko dėmesys žmonėms, iš esmės optimistinis požiūris į jų santykius ir kasdienį gyvenimą, universalių žmogiškų išgyvenimų ir patirčių vaizdinės metaforos neabejotinai sieja autorių su XX a. 7 dešimtmetyje Lietuvoje iškilusia savita humanistinės fotografijos kryptimi, dar kitaip vadinama Lietuvos fotografijos mokykla. Šiuo požiūriu Baranauskas buvo vienas iš fotografų, savo kūryba susiejusių du skirtingus Lietuvos fotografijos raidos etapus: ideologijos suvaržytą pokario fotožurnalizmą ir reportažinį metodą kūrybinėje fotografijoje laisvai pritaikiusią Lietuvos fotografijos mokyklą, kuri vyravo mūsų šalyje iki pat XX a. 9 dešimtmečio pradžios. 
 
Tomas Pabedinskas
Skaityti daugiau

Autoriaus kūriniai

Visi Fotografija
Marijonas (Marius) Baranauskas Charakterio ugdymas
Marijonas (Marius) Baranauskas Žvejai prie Neries ankstų rytą 1957
Marijonas (Marius) Baranauskas Šešupės kolūkio kolūkietės 1959
Marijonas (Marius) Baranauskas Abiturientų brigada Zarasuose 1959
Marijonas (Marius) Baranauskas Vaikų lopšelis Algirdo gatvėje 1960
Marijonas (Marius) Baranauskas Tėvai 1966
Marijonas (Marius) Baranauskas Elektrėnų grožio salone 1967
Marijonas (Marius) Baranauskas Kareiviai grįžta namo 1968
Marijonas (Marius) Baranauskas Dainų šventė Kalnų parke 1970
Marijonas (Marius) Baranauskas Dainų šventė Kalnų parke 1970
Marijonas (Marius) Baranauskas Hipiai Palangoje 1971
Marijonas (Marius) Baranauskas Verbų sekmadienis prie Aušros 1971
Marijonas (Marius) Baranauskas Hipiai Palangoje 1971
Marijonas (Marius) Baranauskas Vienatvė 1972
Marijonas (Marius) Baranauskas Mažoji šeimininkė 1973
Marijonas (Marius) Baranauskas Operos ir baleto teatro atidarymo iškilmės 1974
Marijonas (Marius) Baranauskas Pirmieji žingsniai 1974
Marijonas (Marius) Baranauskas Seminaristai Kaune 1975
Marijonas (Marius) Baranauskas Klaipėdos jūreivystės mokyklos kursantai 1979
Marijonas (Marius) Baranauskas Eilė prie parduotuvės Aukštadvarije. Trakų r. 1986
Visi kūriniai