Autoriaus nuotrauka

Laima Drazdauskaitė

Trumpa biografija

  • Tapytoja.
  • Gimė 1947 m. Kaune.
  • 1968 m. baigė tapybos studijas LTSR valstybiniame dailės institute.
  • 19681969 m. dėstė Telšių taikomosios dailės technikume.
  • Nuo 1969 m. dėsto Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje.
  • Nuo 1970 m. dalyvauja parodose. Gyvena ir kuria Kaune.
  • Nuo 1996 m. dėsto Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės institute.
  • Kūrinių yra Lietuvos dailės, Nacionaliniame M. K.Čiurlionio dailės muziejuje, privačiose kolekcijose Lietuvoje ir užsienyje.
Skaityti daugiau

Apie kūrybą

Laimos Drazdauskaitės gamtos peizažai ir natiurmortai visada yra kontempliatyvūs „sielos peizažai“. Ji subtiliai suderina regimuosius įspūdžius su vidiniais išgyvenimais. Savo paveikslams motyvų ji randa pajūryje, paežerėse, išvykose po kaimus ir savo gyvenamojoje vietoje Kaune. Susiklostė trys pagrindinės glaudžiai susipynusios jos kūrybos teminės grupės: peizažai, etnografinės kultūros reliktai ir atmosferos reiškiniai.
 
Ankstyvuoju kūrybos periodu nuo septintojo dešimtmečio pabaigos iki aštuntojo vidurio menininkės svarbiausia tema – konkretūs peizažai, kuriuos ji subtiliai abstrahuoja. Skaidrių monochrominių mėlynų ir balkšvai gelsvų spalvų fone taupiais grafiškais juodais, baltais ir gelsvais štrichais ji nužymi vietovių topografines, želdinių ypatybes ir tokias detales, kaip aptvarai, – vartus, tiltelius. Čia svarbu ir tuštuma. Kai kada dailininkė taiko linijinę perspektyvą, bet dažniausiai apsiriboja dviem planais.
 
Svarbiausia šio periodo spalva – šalta žydra, asocijuojama su dangaus ir jūros toliais. Žydra Drazdauskaitės paveiksluose išraiškingai varijuojama nuo intensyvios, kone mėlynos, iki šviesios, priartėjančios prie baltos. Šiuose ankstyvuosiuose peizažuose dailininkė vaizduoja vėjuotą, žvarbią ar saulėtą dieną ir akimirksnio kaitos ore įspūdį. Dėl didelių žydrų ir balkšvų plokštumų pulsavimo, blikų vibracijos ir lengvo ažūrinio piešinio peizažai kelia efemeriško reginio įspūdį. Tai dar labiau sustiprina lengva eskiziška tapymo maniera, plonas dažų sluoksnis. Linija ir spalva ankstyvuosiuose peizažuose vienodai svarbi. Vieni peizažai atrodo žaismingi, kituose perteikiamos ilgesio ir liūdesio nuotaikos.
 
Apie Drazdauskaitės paveikslų parodą Kaune 1982 metais Alfonsas Andriuškevičius rašė: „Kokios vis dėlto tos nuotaikos, gimstančios autorės sieloje ir išreiškiamos subtiliais spalviniais deriniais, jautria linija, potėpiu? Tai šviesi, rytinė. Arba ilgesinga tolių. Ir minorinė liūdnoka, melancholiška. Jos visos pinasi nėra labai grynos ir pastovios, jų kaita nuolatinė – nelyginant Lietuvos oro“. Iš tiesų, menininkei pavyksta perteikti tiek savo, tiek oro permainingumą.
 
Atmosferos reiškiniai Drazdauskaitę domins ir vėliau, kol galiausiai net taps viena pagrindinių jos temų. Tiesa, jie įgis kitokį, labiau abstrahuotą pobūdį. Nuo aštuntojo dešimtmečio vidurio menininkė nebetapo panoraminių vaizdų, nefiksuoja gamtovaizdžio topografijos. Pajūryje, paežerėje ar kaimo sodyboje ji išsirenka kokį nors vieną peizažo fragmentą, pavienius gamtos ir aplinkos bei buities objektus, turinčius paslaptingumo aurą – tai kapinės, dauba, akmuo, šulinys, lizdas, veidrodis, nendrės, krūmai. Prie motyvų ji priartėja taip arti, kad šie praranda ryškius kontūrus ir materialumą. Kontempliuodama ji kone susilieja su aplinka.
 
1992 metais Drazdauskaitė rašė: „Aš stebiu augalus, vandenį, smėlį, debesis, praslenkančius šešėlius, prietemą ir t.t. Aš ieškau erdvės, spalvų, kad visa tai gyventų mano drobėje“. Pagrindiniais Drazdauskaitės paveikslų veikėjais tampa šnaresiai ir šnabždesiai tyloje ir prietemoje, vėjas, lietus, rūkas, sniegas, šerkšnas, saulės spindulių šviesa ir kaitra.
 
Raminta Jurėnaitė
Skaityti daugiau

Video

„Tapytojas turi sugebėti pasižymėti savo įspūdį, o ne nupiešti natūrą“, – teigia tapytoja Laima Drazdauskaitė. Kalbina menotyrininkė Raminta Jurėnaitė, 2010 09 30.
Skaityti daugiau

Video

Autoriaus kūriniai

Visi Tapyba Tapyba ant popieriaus
Laima Drazdauskaitė Prie ežero 1970
Laima Drazdauskaitė Žiemos ritmai 1971
Laima Drazdauskaitė Kopose 1974
Laima Drazdauskaitė Kapinių varpas 1982
Laima Drazdauskaitė Veidrodis ir lizdelis 1991
Laima Drazdauskaitė Išdžiūvusi pieva II 1996
Laima Drazdauskaitė Be pavadinimo 1997
Laima Drazdauskaitė Be pavadinimo 1997
Laima Drazdauskaitė Be pavadinimo 1997
Laima Drazdauskaitė Be pavadinimo 1997
Laima Drazdauskaitė Pajūrio toliai 1997
Laima Drazdauskaitė Atodrėkis 2002
Laima Drazdauskaitė Slenkstis 2003
Laima Drazdauskaitė Daigai 2003
Laima Drazdauskaitė Langelis 2006
Laima Drazdauskaitė Išnykimas 2006
Laima Drazdauskaitė Smėlis III 2006
Laima Drazdauskaitė Smėlis II 2006
Laima Drazdauskaitė Smėlis I 2006
Laima Drazdauskaitė Smėlis IV 2006
Laima Drazdauskaitė Bufetas 2007
Laima Drazdauskaitė Margionys 2008
Laima Drazdauskaitė Smėlis ir vanduo 2009
Laima Drazdauskaitė Varteliai 2010
Laima Drazdauskaitė Anapus tvoros 2010
Laima Drazdauskaitė Darže 2010
Visi kūriniai