Autoriaus nuotrauka

Algirdas Steponavičius

Trumpa biografija

  • Grafikas, tapytojas, rašytojas.
  • Gimė 1927 m. Kaune. Mirė 1996 m. Vilniuje.
  • 1944–1950 m. grafikos studijos LTSR valstybiniame dailės institute.
  • 1951 m. susituokė su grafike Birute Žilyte, su kuria visą gyvenimą siejo ir kūrybinis bendradarbiavimas.
  • 1954–1987 m. iliustravo vaikų žurnalą „Genys”`.
  • 1957 m. drauge su žmona apsigyveno Vilniaus priemiestyje Jeruzalėje.
  • 1964 m. drauge su B. Žilyte ir Laimučiu Ločeriu ištapė kavinės „Nykštukas” sienas.
  • 1965 m. už iliustracijas pelnė aukso medalį Leipcigo knygų mugėje.
  • 1967 m. pelnė „Aukso obuolį” Bratislavos tarptautinėje vaikų knygų iliustracijų bienalėje. suteiktas LSSR nusipelnęs meno veikėjo vardas.
  • 1969–1972 m. drauge su B. Žilyte piešė sienų kompozicijas Valkininkų vaikų sanatorijoje „Pušelė”.
  • 1990 m. apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija, pelnė daugybę I laipsnio diplomų Lietuvos gražiausių knygų konkursuose.
  • 2015 m. sienų tapybai sanatorijoje “Pušelė” suteiktas valstybės saugomo kultūros paveldo statusas.
  • Kūrinių yra Lietuvos muziejuose, privačiose kolekcijose Lietuvoje ir užsienyje.
Skaityti daugiau

Apie kūrybą

Danutė Zovienė:
Algirdas Eugenijus Steponavičius buvo renesansiškos prigimties menininkas. Jo kūryba yra labai įvairiapusė ir drauge vienalytė. Didžiąją menininko palikimo dalį sudaro knygų iliustracijos [...]; lygia greta dailininkas kūrė estampus, sienų tapybą (kartu su Birute Žilyte), tapė aliejumi. Steponavičius turėjo dar vieną Dievo dovaną – raiškiai, giliai ir taikliai žodžiu apibūdinti savo pasaulėjautą, apsakyti kūrybos stebuklą. [...]
 
Knygų grafikoje Steponavičius paliko giliausią pėdsaką. Daugiausia jis iliustravo pasakas ir rašytojų, kurių kūryba artima tautosakai, knygas. [...] Tautodailės formas Steponavičius drąsiai jungė su abstrakčia plastika. Todėl kitas išskirtinis jo kūrybos bruožas – modernumas. Iliustruodamas tautosaką ar originalią literatūrą, dailininkas ne kartojo tekstą, o kūrė dialogą. [...] Steponavičiaus knygų grafikoje savitai jungiasi keli sluoksniai – struktūrinis visatos modelis, kai visos formos tarpusavyje veikia viena kitą, auga viena iš kitos kaip kristalai ir sudaro harmoniją; liaudies meno stilizacija, grindžiama autoriui artimu meniniu mąstymu; knyginės grafikos tradicija (knygos ansamblis, vaizdo ir šrifto dermė, iliustracijų išdėstymo ritmas, pauzės, akcentai).
 
Struktūrinis mąstymo ir konponavimo principas ypač akivaizdus Steponavičiaus estampuose. [...] Dailininkas pasineria į formų atsiradimo ir struktūrinio konstravimo stichiją, išardo ir į organinę visumą vėl sudeda įvairias formų dalis. Estampų architektonikoje dominuoja disonansai – racionalumas ir iracionalumas, tvarka ir chaosas, gyvybės atsiradimas ir jos nykimas, stichija ir ramybė, linija ir dėmė, maža-didelė, judri-stabili forma, tamsa ir šviesa. Kitas svarbus kompozicijų bruožas – ritmas, paremtas horizontalėmis ir vertikalėmis. [...] Kiekviena kompozicija yra užbaigta struktūra, o atsitiktinumas galimas tik pačios formos viduje.“  
 
Cituota iš: Danutė Zovienė, „Algirdas Eugenijus Steponavičius“, Šimtas šiuolaikinių Lietuvos dailininkų, sudarė Raminta Jurėnaitė, Vilnius: R. Paknio leidykla, 2000, p. 154.
 
Alfonsas Andriuškevičius:
Algirdo Steponavičiaus paveikslai implikuoja vadinamą keliagubą matymą. Jįjį (tą keliagubą matymą) gana plačiai eksplotavo simbolistai (prisiminkime kad ir kai kuriuos M.K. Čiurlionio paveikslus). Dar arčiau širdies jis buvo siurrealistams (ypač Salvadorui Dali ir Rene Magritte‘ui). Lietuvių dailėje be paties Steponavičiaus (šitokio matymo netrūksta ir jo grafikoje) keliagubu matymu nesivaržydami naudojosi pirmiausia Vincas Kisarauskas ir Valentinas Antanavičius, o po jų – ir nemažai jaunesnių menininkų.
 
Cituota iš Alfonsas Andriuškevičius, „Algirdas Steponavičius, Susitikimai II. 1996“, Kultūros barai, 1998, Nr.1, p. 48.
 
Vincas Kisarauskas:
A.Steponavičiaus menas kupinas keistybių ir alegorijų. Tai savotiškas gyvenimas. Jo mene negalimi dalykai tampa tikrai galimais, formos ir daiktai išauga vienas iš kito, gyvoji ir negyvoji gamta netenka savo skirtumo. Tai, kas gyvenime būtų nesąmonė, jo kūriniuose pagrįsta ir logiška. Kartu visa ši netvarka griežtai ir dėsningai sutvarkyta, kompaktiškai susieta formų logika, stiliaus vienybe, piešinio konstrukcija. Dailininkas čia tarsi savotiškas architektas griauna realų pasaulį, kasa molį ir daro plytas, o po to jau stato namą, kuria savo pasaulį iš tų plytų, iš tų formų, tų derinių, to judėjimo, naują pasaulį su naujais dėsniais ir nauju grožiu, su savais netikėtumais, polėkiu, fantazija.
 
Cituota iš: Vincas Kisarauskas, „Kas vainikavo varlę“, Kalba Vilnius, 1967, Nr. 46.
 
Aušra Sluckaitė:
Meninės tiesos ieškojimas pareikalauja iš A.Steponavičiaus didelės įtampos. Kiekviename darbe dailininkas grumiasi su šimtais ir tūkstančiais variantų ir asociacijų, su daugybe kelių, iš kurių reikia išsirinkti vieną. Ir čia neturi būti nieko atsitiktinio, nepajungto plastinei sistemai. O šios sistemos išeities taškas – įsitikinimas ta neišardoma sąjunga tarp žmonių, augalų, gyvių, ir gamtos pasaulių, surištų būtiniausiais kontaktais. Ir šiame nelengvame kūrybos procese A.Steponavičiaus darbuose susitvenkia tiršta giluma, po išorine forma juntami vidiniai sluoksniai. Jo plastinė sistema tartum ištraukiama iš vidaus su stipria jėga, kuri išneša kartu į paviršių ir tos kovos, neramumo ir įtampos pėdsakus.
 
Cituota iš: Aušra Sluckaitė, „Augalas-konstrukcija, arba kaip dailininkas mąsto“, Kultūros barai, 1967, Nr. 6, p. 28.
 
Parengė Danguolė Butkienė
 
Skaityti daugiau

Daugiau apie autorių

20 Lietuvos meno istorijų. Birutė Žilytė - MO Tinklaraštis

Plačiau

Autoriaus kūriniai

Visi Grafika
Algirdas Steponavičius Žemė 1963
Algirdas Steponavičius Mugė 1963
Algirdas Steponavičius Cirkas 1968
Algirdas Steponavičius Litografavimas I 1968
Algirdas Steponavičius Naujosios statybos I 1968
Algirdas Steponavičius Naujosios statybos II 1968
Algirdas Steponavičius Konstrukcijos I 1969
Algirdas Steponavičius Konstrukcijos III 1969
Algirdas Steponavičius 1863 metų sukilėlis 1969
Algirdas Steponavičius Litografija I 1969
Algirdas Steponavičius Litografija II 1970
Algirdas Steponavičius Litografija III 1970
Algirdas Steponavičius Litografija Vincui Kisarauskui 1974
Visi kūriniai