Autoriaus nuotrauka

Birutė Zokaitytė

Trumpa biografija

  • Grafikė, iliustratorė.
  • Gimė 1968 m. Vilniuje.
  • 1987–1995 m. grafikos studijos Vilniaus dailės akademijoje.
  • Nuo 1994 m. dalyvauja parodose.
  • 2002 m. stažavosi F. Mazarelli grafikos centre, Belgija.
  • 1996 m. apdovanota pagrindiniu prizu Tarptautinėje grafikos bienalėje.
  • Gyvena Vilniuje, dėsto Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokykloje.
  • Kūrinių yra Lietuvos dailės muziejuje, privačiose kolekcijose Lietuvoje ir užsienyje.
Skaityti daugiau

Apie kūrybą

Birutė Zokaitytė yra meistriška, nuosekliai grafikos srityje dirbanti menininkė. Ji yra iliustravusi ir kelias knygas vaikams, kur labai pravertė jos gebėjimas kurti detalų, žvilgsnį įtraukiantį piešinį, o dar labiau jos nevaržoma vaizduotė.
 
Menininkė yra vienos kartos su grafikos meną atnaujinusiomis ir šį praturtinusiomis grafikėmis tokiomis kaip Eglė Vertelkaitė, Eglė Kuckaitė, Laisvydė Šalčiūtė. Menotyrininkė Rima Povilionytė pastebi, kad ši karta: „atsinešė naują stilistinę „kalbą“ ir naujas temas. [...] Jų darbams būdingas subjektyvumas, autentiškumas (pvz., Mendelejevo lentelę vertina pagal jos dekoratyvų grožį); emocionalumas (jokia logika neturi pirmenybės prieš jausmą); skrupulingas dėmesys detalėms, fragmentiškumas; paradoksalus organiškumas (gebėjimas natūraliai suderinti buitišką lygmenį su „aukštąja, menine/moksline materija“, kičą su klasikiniais kanonais).“ Menotyrininkė kaip šios kartos svarbų bruožą dar mini ironiją, tačiau mano supratimu, Zokaitytei sąmoningas naivumas yra kur kas aktualesnis, nei konkretų taikinį turinti ironija.
 
Regis, Zokaitytė ne tiek teigia kažką savo kūriniais, kiek siekia visiškos žvilgsnio laisvės, net jei dėl to šis galėtų pasirodyti pasyvus. Nesuinteresuotas žvilgsnis turi savo galią, todėl originaliausias mintis kartais galima išgirsti iš vaikų, kurie dar nėra apsėsti žinojimo. Grafikė teigia: „Noriu atskirti mokslo įvaizdį nuo paties mokslo“. Todėl kūriniai primenantys senovinių (gal ankstyvojo renesanso?) mokslininko užrašų iliustracijas atrodo tokie paslaptingi, iš naujo keliantys naivius klausimus, kurie nejučia gali tapti egzistenciniais. Pavyzdžiui „Bandymas skristi“ (I ir II) vaizduoja sunkius padargus, neva galinčius padėti žmogų kilstelt nuo žemės, bet, regis, traukte prie jos traukiančius. Taip intuityviai nurodoma abejonė pažangos idėja.
 
Birutės kūrinius ko gero parankiausia būtų nagrinėti iš žvilgsnio teorijų perspektyvos, mat nuolat kartojasi trys vaizdo kūrimo strategijos. Vienu atveju vaizde kažkas yra jam nežinant stebimas. Žiūrovui net „įteikiamas virtualus žiūronas“ – apvalaus formato vaizdo atrodo lyg būtų išluptas tiesiai iš optinio padargo („Mankšta“, 2008 m.). Antruoju atveju – stebimasis yra žiūrovas. Kokios nors įdėmios akys pro apskritimų akutes stebi „ekraną“ priešais grafikos lakštą („Žaidimas“, 2008 m.). O trečiuoju – žiūrovas įstumiamas į akistatos situaciją, kur turi susidurti su tiesioginiu personažo žvilgsniu, dabar jau turinčiu kūną, na bent jau veidą. Tuose Birutės darbuose, kur sutraukomas vienakryptis žvilgsnis (kino teorijoje kitaip vadinamu vojeristiniu) situacija neatrodo gręsianti gyvybei, greičiau turinti nepatogų įtrauktumo jausmą, kartais su intymumo atspalviu („Rojaus sodas Nr.1”, 2003m.).
 
Visame tame žvilgsnių krypčių mainymosi žaidime labai įdomi atrodo gan dažna menininkės kūrinių veikėja – vidutinio amžiaus moteris, regis, visiškai pamiršusi apie jos apžiūrėjimo galimybę. Ši veikėja, matyt jaunystėje pozavusi Edouardui Manet „Pusryčiuose ant žolės“, dabar įgavo erdvesnių, laisvesnių nei žydinčios jaunuolės formų, tačiau vis dar liko nuoga. Ji yra pasitraukusi iš vyrų džiuginimo scenos ir absoliučiai atsipalaidavusi. Regis, tik ką išlindusi iš dušo ir neskubanti apsirengti. „Mankštoje“ jos abejingumas kūno disciplinavimui (mankštinimui, pudravimui, įpakavimui) akivaizdžiausias. Šeši vyrukai stovi ant rankų įtempę savo atletiškus kūnus, o tuo tarpu, moterėlė sau ramiausiai ilsisi siūbuodama blauzdą.
 
Galėtume sakyti, kad Zokaitytė vaizduoja pasyvią moterį, tačiau tai būtų netikslu. Nuogalė yra santykyje tik su pačia savimi, kaip ir garsiojoje Katarzynos Kozyros 1997 m. videoinstaliacijoje „Moterų pirtis“, kur moterys skirtingai nuo vyrų (kurie persirengimo kambariuose išlieka įsitempę ir konkuruojantys), nugrimzdusios į savo pojūčius, įsigilinusios kaip į odą susigeria kremas, kaip priglunda kojinė, kaip šepetys maloniai braukia galvą. Birutė sakosi: „mane domina tradicinė moteris“, „stengiuosi atsitraukti taip toli, kad bulvių skutimas taptų tokiu pat vertingu ir įdomiu užsiėmimu, kaip ir kosminių kūnų tyrinėjimas.“ Iš viso to aiškėja, kad grafikė meninę erdvę suvokia kaip laisvės formą, kur vaizduotė gali šokti, kutenti, ilsėtis ir naiviai stebėtis. Dėl to darbai netampa dekoratyviais, o greičiau kupinais įžvalgų ir sumanių asociacijų.
 
Monika Krikštopaitytė
Skaityti daugiau

Daugiau apie autorių

Nauji MO kolekcijos kūriniai. Sausis - MO Tinklaraštis

Plačiau

Autoriaus kūriniai

Visi Grafika Piešiniai
Birutė Zokaitytė Pasivaikščiojimas parke 1995
Birutė Zokaitytė Kutulys 1998
Birutė Zokaitytė Masažas kaklui 1998
Birutė Zokaitytė Kelionė į Atlantidą 2002
Birutė Zokaitytė Tolima žemė 2002
Birutė Zokaitytė Bandymas skristi I 2002
Birutė Zokaitytė Bandymas skristi II 2002
Birutė Zokaitytė Salomėja 2003
Birutė Zokaitytė Rojaus sodas Nr.1 2003
Birutė Zokaitytė Užupio klasika 2005
Birutė Zokaitytė Užupio klasika 2005
Birutė Zokaitytė Peizažas su kaminais 2008
Birutė Zokaitytė Mankšta 2008
Birutė Zokaitytė Žaidimas su kamuoliukais 2008
Birutė Zokaitytė Tėvynė 2008
Birutė Zokaitytė Žaidimas 2008
Birutė Zokaitytė Tobulybė 2008
Birutė Zokaitytė Įgula 2008
Birutė Zokaitytė Mergaičių daina 2009
Birutė Zokaitytė Ką galvoji apie pieną 2009
Birutė Zokaitytė Spąstai 2010
Birutė Zokaitytė Kai vanduo virto vynu 2010
Birutė Zokaitytė Prausykla Nr. 5 2010
Birutė Zokaitytė Pieno seserys 2010
Birutė Zokaitytė Nuoširdumas I 2012
Birutė Zokaitytė Nuoširdumas II 2013
Birutė Zokaitytė Nuoširdumas III 2018
Birutė Zokaitytė Vandenyje 2020
Birutė Zokaitytė Neištirta teritorija I 2020
Birutė Zokaitytė Neištirta teritorija III 2020
Birutė Zokaitytė Neištirta teritorija II 2020
Visi kūriniai