Autoriaus nuotrauka

Andrius Zakarauskas

Trumpa biografija

  • Tapytojas.
  • Gimė 1982 m. Kaune.
  • 2005 m. baigė tapybos studijas Vilniaus dailės akademijoje.
  • 2010 m. tapybos magistratūros studijos Vilniaus dailės akademijoje.
  • Nuo 2004 m. dalyvauja parodose.
  • Konkurso „Jaunojo tapytojo prizas“ nugalėtojas (2009).
  • Gyvena ir dirba Vilniuje.
  • Kūrinių yra privačiose kolekcijose Lietuvoje ir užsienyje.
Skaityti daugiau

Apie kūrybą

Jaunojo menininko paveikslų tema – savistaba ir autorefleksija. Tradicinės tapybos rūšys – žanrinis paveikslas, autoportretas, peizažas, interjeras, natiurmortas ir rankų studijos – padeda jam gilintis į tapybos procesą. Tapydamas dailininkas semiasi impulsų iš savo patirties, artimiausios aplinkos, iš praeities ir dabarties meno. Ne mažiau negu motyvai čia svarbi menininko dvasinė būsena ir nuotaika. Autorefleksija persmelkta melancholijos ir liūdesio, kuriuos atsveria keistas ir labai asmeniškas humoras.
 
Zakarausko kūrybai būdingas specifinis paradoksas – nors jo tapyba vaizduojamoji, figūrinė, bet joje nėra nieko konkretaus ar griežtai apibrėžto. Dirbtuvės interjeras čia lengvai virsta galerijos erdve, apsnigtu lauku ar dangaus peizažu. Beveik visose drobėse – menininko autoportretai su jam būdingu kūno sudėjimu, laikysena ir net apranga. Tačiau šios figūros be veidų, net menininko mūza beveidė.
 
Anksčiau jo paveikslams fantastiškumo suteikdavo groteskiškos žvėrių kaukės, slepiančios personažų veidus. Dabar nerimo atmosfera kuriama visai kitomis priemonėmis. Saikingai nužymėtos figūros atrodo efemeriškos. Žmonės virsta erdvėje plevenančiais šešėliais ar su jais susilieja, tampa tamsiomis dėmėmis žemės paviršiuje. Autoportretinę figūrą atkartoja veidrodinis atspindys arba ji dauginama, multiplikuojama, kol atsiranda rikiuotė ar net minia. Tikroviškumo ir iliuzijos įtampą dar labiau sustiprina paveikslo paveiksle motyvai. Tapytojas čia vaizduoja save dirbtuvėje ar galerijoje, stovintį prieš savo nutapytą drobę. Jis ir autorius, ir žiūrovas.
 
Zakarausko paveiksluose gausu citatų iš garsių pasaulio ir Lietuvos tapytojų kūrinių ar nuorodų į juos. Taigi jis atidus ir analitiškas muziejų, parodų lankytojas. Menininkas provokuoja versdamas mus spėti, ar jo paveikslų motyvas buvo gyva ar negyva natūra, gal juo tapo patys kūriniai, o gal ir viena, ir kita tuo pat metu. Tikrovės ir kūrybos ribos nutrynimas yra pagrindinė Zakarausko tema. Vaizdų ir idėjų neapibrėžtumą lemia tiek menininko pasirinktas koloritas, tiek tapymo maniera. Prislopintoje jo paletės monochromijoje gausu niuansuotų matinių pilkų, pilkai melsvų tonų, gilių tamsių juodos ir rudos atspalvių. Šią gamą pagyvina nedideli švytintys baltos, rausvos, žydros, mėlynos ar rusvos spalvos intarpai.
 
Tapytojas siekia ekspresyviais plačiais gestais nutapytų plokščių figūrų ir daiktų išraiškingo kontrasto su erdvės giluma, kurią išgauna lesiruote. Reikšminga Zakarausko tapybos raiškos priemonė yra motyvų fragmentiškumas: interjerų „kadravimas“, paskirų detalių priartinimas ir išdidinimas. Vieni fragmentai kinematografiškai išryškinami, kiti tarsi ištirpdomi aplinkoje pasitelkiant specifines tapybos priemones. Zakarauskas sako: „Pirmiausia klausimas, kas yra tapyba... Pagrindinis dalykas – dažai. Dažai, drobė, aš kaip tapytojas. Tada vėl klausiu iš naujo, sulig kiekvienu nauju paveikslu. Neatsakau iki galo niekad, to klausimo dažniausiai užtenka. Galbūt atsakau – rezultatu. Na, kas yra tapyba.... Aš pats sau esu tapyba.“
 
Tapydamas patį save tapantį jis nutrina ribą tarp savęs ir paveikslo, tarsi klaustų, ką šiandien reiškia būti tapytoju. Taip perteikiama sutrikimo ir netikrumo būsena, kai nėra kuo remtis, nes dar neišsikristalizavusi bent kiek konkretesnė, aiškesnė kryptis. Tačiau ši melancholijos ir nerimo sklidina tuštuma pulsuoja gyvybe ir tapymo magija.
 
Raminta Jurėnaitė
Skaityti daugiau

Video

Vieno žymiausių jaunosios kartos tapytojų Andriaus Zakarausko tapyba – tai tapyba apie tapymą, tapybą ir tapytoją, kur tarpusavyje dera (auto)refleksija, ironija, dailės istorijos, totalitarizmo ženklų citatos ir nacionalumo paieškos. Kalbina Jolanta Marciauskytė-Jurašienė, 2011 10 09.
Skaityti daugiau

Daugiau apie autorių

Andrius Zakarauskas: Vieno potėpio istorija - MO Tinklaraštis

Plačiau

Viktorina: Iš taško A į tašką B - MO Tinklaraštis

Plačiau

Nauji MO kolekcijos kūriniai. Lapkritis - MO Tinklaraštis

Plačiau

Kultūros istorija. Dailė: Tapyba. II dalis - MO Tinklaraštis

Plačiau

Viktorina: Lietuva - MO Tinklaraštis

Plačiau

Paskelbtas Baltijos šalių konkurso „XIII Jaunojo tapytojo prizas“ laimėtojas - MO Tinklaraštis

Plačiau

Viktorina: Sportas - MO Tinklaraštis

Plačiau

Jaunųjų Baltijos šalių menininkų darbai – nuo lapkričio 18 d. - MO Tinklaraštis

Plačiau

Video

Autoriaus kūriniai

Visi Tapyba Tapyba ant popieriaus
Andrius Zakarauskas Exposition (3 me) 2007
Andrius Zakarauskas Tinklas (diptikas, II dalis) 2009
Andrius Zakarauskas Apskriti potėpiai 2009
Andrius Zakarauskas Tinklas (diptikas, I dalis) 2009
Andrius Zakarauskas Kelias namo 2009
Andrius Zakarauskas Lietuviškas peizažas. Balininkai 2009
Andrius Zakarauskas Lietuviškas peizažas. Balininkai 2009
Andrius Zakarauskas Kryžiaus kraštas 2010
Andrius Zakarauskas Išvirkščioji ir geroji pusė 2012
Andrius Zakarauskas Išvirkščioji ir geroji pusė 5 2012
Andrius Zakarauskas Wallscape 2016
Andrius Zakarauskas Pakrikštijimas 2017
Andrius Zakarauskas Stebuklas 2018
Visi kūriniai