Autoriaus nuotrauka

Arvydas Šaltenis

Trumpa biografija

  • Tapytojas.
  • Gimė 1944 m. Klevėnų k., Skiemonių valsč., Utenos apskr.
  • Nuo 1960 m. dalyvauja parodose, gyvena Vilniuje, dirba ir aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje.
  • 1961–1970 m. tapybos studijas LTSR valstybiniame dailės institute (1964–1967 m. tarnyba sovietų armijoje).
  • 1992 m. su Prancūzijos kultūros ministerijos stipendija stažavosi Paryžiuje.
  • Nuo 1975 m. dėsto dabartinėje Vilniaus dailės akademijoje,1994–2004 m dirbo rektoriumi, šiuo metu – prorektorius menui, profesorius.
  • 1989–2000 m. grupės „24“ narys.
  • Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000), LDK Gedimino ordino Karininko kryžiumi (2005).
  • Kūrinių yra Lietuvos ir užsienio muziejuose, privačiose kolekcijose.
Skaityti daugiau

Apie kūrybą

Arvydas Šaltenis – viena pagrindinių figūrų, stovinčių greta Ričardo Vaitekūno, Antano Martinaičio, Algimanto Švėgždos, Kosto Dereškevičiaus, Algimanto Kuro, kurie XX amžiaus aštuntajame dešimtmetyje sukėlė Lietuvoje tapybos lūžį ir atsinaujinimą. Nei dėl panašaus amžiaus, nei dėl bendrų manifestų ar meninio stiliaus šie tapytojai nesukūrė vienalytės grupės, tačiau visiems jiems nepakako ir vien dekoratyvios plastinės kalbos, būdingos Švažo tapytojų kartos stilistikai.
 
Šie dailininkai atsigręžė į gyvenimą, ir aistringai su egzistenciniu nerimu, prabilo apie individo likimą ir menininko laisvę slegiančią sovietinę sistemą. Šaltenis tarp jų yra nuosekliausias ekspresionistinis realistas. Abstrahuotas mitas jam ne toks svarbus kaip gyvenamojo meto istorijos ženklai. Ir jo kaip menininko poziciją galima apibūdinti Louiso Aragono terminu – „eksperimentinis realizmas“. Šaltenis artimas šiuolaikinės figūrinės tapybos atstovams Ronui B. Kitajui, Francis Baconui, Davidui Hockney, Patriciai Arroyo, Leonui Golubui, Georgui Baselitz, Andrzejui Wróblewskiui ar Edwardui Dwurnikui, kurie angažuotai reaguoja į visuomenines, politines realijas.
 
Daugiausia Šaltenis tapo Vilniuje ir tėviškės apylinkėse Aukštaitijoje. Provincijos ir miesto vaizduose gyvenimas srūva lėtai, tačiau vaizdų fragmentiškumas, nervinga kontūro linija, eskiziškas potėpis ir dinamiški sodrių spalvų deriniai kuria nerimo nuotaiką. Viena esminių temų – kelionė. Kiekviena jų – kur kas daugiau nei vien buitinis įvykis. Sutelkdamas dėmesį į gerai pažįstamą ir artimą tipažą bei charakterius dailininkas tapo kaimo senutes autobusiukuose, lėtai kursuojančiuose trumpaisiais apylinkių maršrutais. Jį domina bevardžiai keleiviai, šmėkščiojantys pro miesto troleibusų, tarpmiestinių autobusų, traukinių langus ar lūkuriuojantys stotyse. Vieni jų – tik neryškūs, tirpstantys šešėlių siluetai, prie kitų, sustingusių, tarsi trumpam priartėjama. Nugrimzdusios į miegą figūros tapomos netikėtais rakursais, pasitelkiant dinamiškas įstrižaines ir dramatiškus šviesos bei tamsos kontrastus. Šalteniui nesvetima ir mirties, kaip paskutinės žmogaus kelionės, tema. Didelė grupė darbų skirta ir bohemiško, gyvenimo siužetams.
 
Dar viena svarbi dailininko tapybos tema – sovietinis režimas. Kareivines, kareivius ir kasdienybės realijas menininkas tapo kaip savo paties ir savo kartos biografijos dalį. Jam svarbu rasti apibendrinančius ir kartu autentiškus įvaizdžius patirtai prievartai, klaustrofobijai, nevilties nuotaikai. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę atsiranda kūrinių sovietinės okupacijos reliktų motyvais su savotiškomis nuorodomis į to meto istoriją, politiką, dokumentinius ir meninius filmus, literatūrą. Tai agresyvus, groteskiškas, aštrių siužetų, spalvų ir formų „kabaretas“, kaleidoskopiška visuma, sudaryta iš prieštaringų kompozicinių elementų. Šaltenio kūriniuose matyto ir įsivaizduoto riba ne visada griežta.
 
Kaip ir kiti šio laikotarpio tapytojai, jis tapo „paveikslus apie paveikslus“ cituodamas dailės istoriją. Stebėdamas dabartį dailininkas atsigręžia į netolimą praeitį, ir atvirkščiai. Net kasdienės situacijos įgyja pranašiškų, artėjančios ar jau įvykusios dramos ženklų. Tapytojas gali būti ir melancholiškas, ir sarkastiškas. Tik niekada nelieka pasyviu stebėtoju. Šaltenio tapybos ikonografija susijusi su jo autobiografija, bet tai nėra asmeninė, uždara erdvė. Po daugelio metų jis pertapo vieną ar kitą kompoziciją. Tai gali reikšti tiesiog paveikslo pabaigimą arba turėti ir simbolinę prasmę.
 
Įvairiais kūrybos periodais Šaltenis paraleliai naudoja ir dinamišką kompoziciją, ir statišką, ir koloristinę faktūrinę gesto tapybą, ir santūrią pilkos bei baltos spalvos monochromiją. Tačiau jo kūriniuose visada išlieka regimojo įspūdžio ir jausminio išgyvenimo autentika.
 
Raminta Jurėnaitė
 
Taip pat skaitykite apie menininką ir kitus Ketveriukės dailininkus Kultūros istorijos skiltyje.
Skaityti daugiau

Video

Tapytojas Arvydas Šaltenis ištraukia draugo Kosto Dereškevičiaus darbą, kurį gavo gimimo dienos proga, – jis atitinka „Ketveriukės“ tų dienų šūkį: „Viskas gražu, kaip yra“. Vėliau trumpai išdėsto savo Lietuvos sovietinio modernizmo tapybos istorijos versiją. Kalbina menotyrininkė Raminta Jurėnaitė, 2009 11 24.
Skaityti daugiau

Video

Autoriaus kūriniai

Visi Tapyba
Arvydas Šaltenis Be pavadinimo
Arvydas Šaltenis Be pavadinimo
Arvydas Šaltenis Gulintis aktas 1969
Arvydas Šaltenis Šeima I 1970
Arvydas Šaltenis Žmogaus galva (brolis) 1971
Arvydas Šaltenis Nuotrauka 1971
Arvydas Šaltenis Moteris 1972
Arvydas Šaltenis Autobusas I (Bilietas) 1972
Arvydas Šaltenis Kompozicija su lėliuku 1973
Arvydas Šaltenis Gulinti 1973
Arvydas Šaltenis Traukinyje 1973
Arvydas Šaltenis Troleibusas 1973
Arvydas Šaltenis Dvi moterys 1974
Arvydas Šaltenis Pagirios 1974
Arvydas Šaltenis Du vyrai 1974
Arvydas Šaltenis Gyvenimas 1974
Arvydas Šaltenis Natiurmortas su reflektoriumi 1974
Arvydas Šaltenis Etiudas kompozicijai 1975
Arvydas Šaltenis Pašte 1975
Arvydas Šaltenis Telefonas II 1975
Arvydas Šaltenis Dvi moterys Nidoje 1978
Arvydas Šaltenis Gedėtojos 1978
Arvydas Šaltenis Gedinčios 1978
Arvydas Šaltenis Kasa 1979
Arvydas Šaltenis Vestuvės 1980
Arvydas Šaltenis Taikinys II 1981
Arvydas Šaltenis Telefonas III 1982
Arvydas Šaltenis Stotyje 1984
Arvydas Šaltenis A. Samuoliui atminti 1985
Arvydas Šaltenis Kompozicijos etiudas 1985
Arvydas Šaltenis Kareiviai 1985
Arvydas Šaltenis Natiurmortas su siuvama mašina 1986
Arvydas Šaltenis Vakaras Kamajuose (Strazdelis) 1987
Arvydas Šaltenis Kareiviškas autoportretas 1987
Arvydas Šaltenis Rafaelis tarp kareivių 1987
Arvydas Šaltenis Kelias į namus 1989
Arvydas Šaltenis Upė (Justinui Mikučiui) 1991
Arvydas Šaltenis Biliardas. Iš triptiko „Šeimos“ 1993
Arvydas Šaltenis Liga 2002
Visi kūriniai