Raudona paletė ir mėlynas teptukas

Sulaukęs septyniasdešimties metų, Leonardas Gutauskas savo paveiksluose atsigręžė į meno ir menininko temą. Pažvelkime į 2 tokio tipo paveikslus: „Tapytojas ir modelis“ bei „Raudona paletė ir mėlynas teptukas“, abu sukurti 2010 metais. Pirmasis paveikslas vaizduoja prie molberto su palete stovintį tapytoją ir jo modelį, antrasis – tapytoją, laikantį teptuką.

Siužetas – nesvarbus

Tapytojo dirbtuvė ir modelis nėra populiari tema XXI amžiaus pradžios tapyboje. Tai buvo modernistų pamėgtas siužetas. Tačiau L. Gutauskas teigia, kad jis nesivaiko tendencijų ir madų. Viename interviu jis sakė: „Visai nesvarbu, ar tavasis menas yra „pasenęs“, nespėjantis paskui Niujorko kloakų sroves, neišradingas. Nes išradingumas – tikrai ne meno kategorija, o tik prie ausies priglausta mobiliojo telefono dėžutė...“ Šiuose paveiksluose tapytojas mėgaujasi spalva, kompozicija ir atskleidžia savo santykį su tapyba.

Kūryba – tai džiaugsmas

L. Gutauskas prisimena, kaip iš pradžių Vilniaus dailės akademijoje studijavo grafiką ir jam visai gerai sekėsi. Tačiau vieną dieną jis užuodė aliejinius dažus... Trauka tapybai nugalėjo tiek grafiką, tiek scenografiją. Sprendžiant iš šių paveikslų, menininkas tuo džiaugiasi iki šiol.

Pažvelkime – šiltos, ryškios spalvos ir tarsi iš trijų sluoksnių sudaryta darni kompozicija paveiksle „Dailininkas ir jo modelis“ kalba apie džiaugsmą tapyti.
• Pirmame plane matome tapytoją prie molberto;
• antrame – apibendrintų formų modelį;
• trečiame – langą, pro kurį matyti taikus peizažas.
Taip tapymo procesas sujungia visą aplinką. Kurdamas menininkas jautriai fiksuoja visa aplink ir tuo pačiu kuria savitą, savo, pasaulį. Kūrybos džiaugsmo, stebuklo tema atsikartoja ir paveiksle „Raudona paletė ir mėlynas teptukas“. Centre esanti tapytojo figūra vaizduojama tarp mėlyno teptuko ir raudonai išdažytos drobės. Tai yra kūrėjas keičia taisykles ir mėlyną paverčia raudona. Šioje vietoje galima dar kartą prisiminti L.Gutausko gerbiamą Pablo Picasso, kuris kūrybinio proceso žavesį apibūdino taip: „Vieni saulę paverčia geltonu tašku, kiti – geltoną tašką paverčia saule.“