Gediminas, būdamas tikru samurajumi, ilgai dūmodamas, mėgdavo pirštus į savo vešlius ūsus nardinti

Kęstučio Grigaliūno pjaustiniai – tai nei grafika, nei skulptūra, tačiau turi abiejų rūšių savybių. Nuo 1988 metų, gerokai daugiau nei dešimtmetį, pjaustiniai buvo kuriami lygia greta su grafikos, tapybos, pašto, knygos meno ir kitais mišraus tipo kūriniais.
Kaip matote, pjaustiniams būdinga kraštutinė stilizacija, ryškios spalvos, gana didelis mastelis. Nemažą jų dalį menininkas kūrė savo malonumui, nevengė dekoratyvumo, tiesiog mėgavosi formomis ir spalvomis. Tačiau dalis jų yra konceptualūs, su daugybe įdomių nuorodų į meno istoriją, miesto legendas.

Kęstučio Grigaliūno pjaustiniai – tai nei grafika, nei skulptūra, tačiau turi abiejų rūšių savybių. Nuo 1988 metų, gerokai daugiau nei dešimtmetį, pjaustiniai buvo kuriami lygia greta su grafikos, tapybos, pašto, knygos meno ir kitais mišraus tipo kūriniais.
Kaip matote, pjaustiniams būdinga kraštutinė stilizacija, ryškios spalvos, gana didelis mastelis. Nemažą jų dalį menininkas kūrė savo malonumui, nevengė dekoratyvumo, tiesiog mėgavosi formomis ir spalvomis. Tačiau dalis jų yra konceptualūs, su daugybe įdomių nuorodų į meno istoriją, miesto legendas.
„Perkąsti“ kūrinį padeda kūrinių pavadinimai, jie dažnai ne tik intriguoja, bet ir papasakoja visą istoriją. Pavyzdžiui: „Gediminas, būdamas tikru samurajumi, ilgai dūmodamas, mėgdavo pirštus į savo vešlius ūsus nardinti“.
2004 metais sukurtame pjaustinyje ne tik vaizdu, bet ir žodžiu nupiešiamas kunigaikščio Gedimino portretas. Menininkas kursto fantaziją, vaizduodamas Vilniaus įkūrėją kaip populiarių Holivudo kovinių filmų herojų. Kitame 2004-ųjų metų pjaustinyje „Vilniuje Šv. Onos bažnyčia besigrožintis Bonapartas su cigarete rankoje“ Napoleoną paverčia paprastu prancūzų turistėliu.
Kęstutis Grigaliūnas 1982 metais baigė grafikos studijas, tačiau jo kūryba aprėpia skirtingas meno šakas. Dažnai jungia grafiką su tapyba ar skulptūra, tapybą ar grafiką su instaliacija. Jo praktikuojamas pašto menas, instaliacijos ir kiti mišrios technikos kūriniai nuolat įgauna performanso bruožų. 2012 metais menininkui skirta Nacionalinė kultūros ir meno premija „Už istorinio laiko antspaudus šiuolaikiniame mene, už skaudžiausios atminties įvaizdinimą“.