Tikra istorija apie Joseph Beuys Nr. 25 (Joseph Beuys per savo gyvenimą padaręs daug didžių darbų, nesulauks to laiko, bet visada prisimins Krymo totorių vaišingumą)

Vienas garsiausių vokiečių menininkų Jozefas Boisas (Joseph Beuys) – konceptualistas, šamaniškų performansų ir objektų autorius, didysis mistifikuotojas – yra 8–9 dešimtmečių šiuolaikinio meno ikona.
Lietuvos dailei po Nepriklausomybės atgavimo jo figūra buvo itin svarbi, nes atvėrė visiškai naujus meno horizontus. Menininkų kalbose Boisas tapo dažnu ir įprastu svečiu. Lyg koks visų gerai pažįstamas kaimynas.

Vienas garsiausių vokiečių menininkų Jozefas Boisas (Joseph Beuys) – konceptualistas, šamaniškų performansų ir objektų autorius, didysis mistifikuotojas – yra 8–9 dešimtmečių šiuolaikinio meno ikona.
Lietuvos dailei po Nepriklausomybės atgavimo jo figūra buvo itin svarbi, nes atvėrė visiškai naujus meno horizontus. Menininkų kalbose Boisas tapo dažnu ir įprastu svečiu. Lyg koks visų gerai pažįstamas kaimynas.
1998 metais komikso stiliumi nutapytas Kęstučio Grigaliūno darbų ciklas „Tikra istorija apie Josephą Beuysą“ būtent tai ir fiksuoja: Boiso tapimą kasdieniu personažu. Drauge ir mitologiniu.
Tačiau Grigaliūnas leidžia sau su „Beuysu“ elgtis visiškai laisvai – į pasakojimą įtraukia fluxus tradicijai būdingo žaidimo, absurdo elementų. Pats rimčiausias autoritetas vaizduojamas komiškai... Tačiau, kad ir kaip drastiškai šaržuotos situacijos, pagarba išlieka.
Tapybos serijos – komikso pasakojimas paremtas plačiai žinoma, paties Boiso išplatinta istorija. Kaip jis skrido karo lėktuvu, buvo pašautas ir nukrito. Jį sušalusį, sužeistą rado Krymo totoriai. Ištrynė taukais, suvyniojo į veltinį ir išgelbėję gyvybę jį pakeitė negrįžtamai. Jozefas įgijo subtilių galių. Vėlesnė vokiečio kūryba nuolat rėmėsi šiuo pasakojimu apie buvimą ant mirties slenksčio.
Grigaliūnas savaip perpasakojo šią kultinę istoriją.
Bet tai dar ne viskas. Dauguma darbų turi ir užrašytus tekstus. Jų kilmę menininkas nurodo taip: „Daug metų draugauju su Herkumi Kunčiumi – ryškiausiu postmodernistu tarp Lietuvos rašytojų. Pagal jo radijo pjesę nutapiau 24 paveikslų seriją „Tikra istorija apie Josephą Beuysą“ su užrašais-citatomis.“
Taigi menininkas interpretavo jau interpretuotą istoriją. Panašu, kad menininkų bendruomenė, „paveikta magiškų galių“, prisideda prie Boiso vizijos – įsiskverbti į sąmonę kuo giliau ir tapti tautosaka. O gal atvirkščiai – Kęstučio noras įsitraukti į dialogą su korifėjumi be jokios baimės ir drebėjimo apibrėžia jį ne kaip sekėją, o kaip savarankišką interpretuotoją?
Pagal specialybę grafikas, Kęstutis Grigaliūnas panoro įgautą darbo su vaizdu meistriškumą pritaikyti ir kitose srityse. Todėl vadinti jį grafiku būtų netikslu. Menininko kūryboje ryškiausios popmeno, fluxus judėjimo ir konceptualaus meno įtakos. Beveik afrikietišku darbų spalvingumu jis stebino ankstyvajame etape, vėliau kėlė šiurpulius pasinerdamas į mirties temą. Už drąsą kalbėti apie istorinius skaudulius – genocidą ir rezistenciją sovietmečiu – 2012 metais apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija.